Žodis „probiotikas“ yra kilęs iš graikų kalbos reikšmės „gyvybė“ ir bėgant metams turėjo keletą skirtingų reikšmių. Pirmą kartą jį panaudojo Lilley ir Stillwell 1965 m., norėdami apibūdinti vieno mikroorganizmo išskiriamas medžiagas, kurios skatina kito augimą [1]. Todėl greičiausiai visi esate girdėję šį terminą. Ypač, kai kalbama apie antibiotikų vartojimą, kai dažniausiai gydytojai rekomenduoja kartu vartoti ir probiotikus, kad mūsų organizmas greičiau atsistatytų po ligos ir toliau tinkamai funkcionuotų. Tačiau, ar teko girdėti apie burnos (dantų) probiotikus ir koks jų vaidmuo, norint užkirsti kelią burnos ligoms? Ar teko susimąstyti, kaip jie veikia mūsų burnoje? Ir galų galiausiai, kokia jų nauda?
Burnos (dantų probiotikai) moksliniame kontekste buvo paminėti Elie Metchnikoff (1908), kuris atliko tyrimą ir pateikė tokią išvadą: ,,...gyventojai ilgiau išgyvena dėl fermentuotų produktų, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų, gerinančių virškinamojo trakto sveikatą‘‘ [2]. Nuo šio tyrimo, pelniusio Nobelio premiją, Fiziologijos ir medicinos srityje, praėjo nemažai laiko, tačiau daugybę mokslininkų pastaruosius kelerius metus vis daugiau kalba apie probiotinių padermių (Lactobacillus, Bifidobacterium, Saccharomyces boulardii ir kt.) naudą, palaikant virškinimo trakto, urogenitalinės sistemos ir burnos sveikatą, užtikrinant šių ekosistemų pusiausvyrą [2].
Dantų ėduonis, gingivitas, periodontitas, nemalonus burnos kvapas (halitozė), burnos kandidozė – visi šie burnos (dantų) pažeidimai gali būti kontroliuojami, naudojant burnos (dantų) probiotikus, kurie mažina patogeninių bakterijų kiekį ir didina gerųjų bakterijų vystymąsi [3]. Pavyzdžiui, kovojant su dantų ėduonimi Streptococcus salivarius (M18) padermė turi molekulinį mechanizmą, kuris sumažina apnašų susidarymą ir padidina burnos pH. Konkrečiai, šios bakterijos išskiria salivariciną M – medžiagą, kuri riboja ėduonį sukeliančių bakterijų rūšių, tokių kaip Streptococcus mutans ir Streptococcus sobrinus, augimą [4]. O pacientams, kuriems buvo nustatytas gingivitas po probiotikų naudojimo buvo rastas žymiai mažesnis patologinių bakterijų tokių kaip P. gingivalis, A. actinomycetemcomitans, ir F. nucleatum kiekis. To pasėkoje, sumažėjo viršdanteninių apnašų kiekis, dantenų uždegimas, kraujavimas ir dantenų kišenių gylis [5]. Atliekant tyrimą, kurio metu buvo vertinamas patogeninių bakterijų, kurios sukelia periodontitą atsparumas, buvo naudojamas probiotikas Lactobacillus delbrueckii (STYM1), kai išskiriant tarpląstelinius baltymus, kurie gali gaminti slopinančius vandenilio peroksido kiekius, buvo sumažintas patologinių bakterijų P. gingivalis augimas [6].Kitas ne mažiau nemalonus sutrikimas – blogas burnos kvapas (halitozė) taip pat gali būti slopinamas, naudojant gerąsias bakterijas. Atliktoje meta analizėje 2022 metais teigiama, kad naudojant Streptococcus salivarius K12 padermės probiotikus buvo rastas sumažėjęs nemalonų kvapą sukeliančių bakterijų kiekis ant liežuvio, kai šis prieš naudojant probiotikus, buvo nuvalomas mechaniškai [7]. Taip pat, toje pačioje meta analizėje Benic GZ, Farella M ir kiti (2020) teigia, kad SS K12 probiotikas gali sumažinti nemalonų burnos kvapą pacientams, kurie nešioja breketus [7]. Neseniai buvo nustatyta, kad Lactobacillus rhamnosus GR-1 ir Lactobacillus reuteri RC-14 moduliuoja Candida glabrata virulentiškumą, visiškai slopindamos grybelių bioplėveles. Todėl gydant burnos kandidozę ir norint greičiau atstatyti burnos minkštųjų audinių vientisumą, pravartu į kasdieninę rutiną įtraukti ir burnos (dantų) probiotikus. Be to, kalbant apie burnos kandidozę, svarbu paminėti, kad atliekant eksperimentus in vitro buvo nustatyta, kad Lactobacillus acidophilus ATCC 4356 slopina grybelio bioplėvelės susidarymą. Manoma, kad bioplėvelės susidarymas tikriausiai sumažėja, kai probiotikai gamina medžiagas, vadinamas „bakteriocinais“, kurie stipriai slopina burnos Candida ląsteles [8].
Straipsnis paruoštas burnos higienistės Giedrės Girdžiūtės
